POMIDORŲ AUGINIMAS

 

Šiuo metu pomidorų veislių pasirinkimas yra labai didelis. Žemaūgių veislių pomidorus rekomenduojama auginti atvirame lauke ar po laikinomis priedangomis. Vidutinio aukščio ir aukštaūgius pomidorai tinka laukui ir nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.

Siekiant gauti kuo didesnį pomidorų derlių, svarbu pasirinkti geras, derlingas ir atsparias ligoms ir kenkėjams veisles ar hibridus, tinkamai išauginti daigus, parinkti tinkamiausius substratus ir sodinimo tankį.

Pomidorų daigų kokybę lemia sėjos laikas, temperatūra ir drėgmė daigų auginimo metu, tinkamas apšvietimas, substrato kokybė bei jo rūgštingumas. Daigus reikia laistyti ir tręšti saikingai, tai itin svarbu jų kokybei. Tinkami sodinimui daigai turi būti sveiki, neištįsę, neperaugę, žalios spalvos lapais. Pomidorų daigų aukštis turėtų būti 30-35 cm, daigai turi būti 7-8 lapų, stiebo skersmuo – 0,8-1,0 cm, su pirmąja žiedų keke, gerai išvystytomis šaknimis. Paprastai tinkamiausi sodinti daigai būna praėjus 35-40 dienoms nuo sudygimo

Gruntas pomidorams auginti turi būti laidus vandeniui, orui, derlingas, purus, neutralios reakcijos, neapkrėstas ligomis ir kenkėjais.

Sodinimo laikas į šiltnamį priklauso nuo šiltnamio tipo, meteorologinių sąlygų, apšildymo galimybių. Į šildomus šiltnamius pomidorų daigai sodinami vasario mėn., o į nešildomus – gegužės mėnesio viduryje, kai pasibaigia šalnos ir dirvos temperatūra pasiekia 16-20 °C. Pomidorų daigai į šiltnamį sodinami, kai dirvos temperatūra ne žemesnė nei 15 °C.  Jei šiltnamyje šildomas tik oras, daigai sodinami nuo balandžio mėn. vidurio. Į nešildomus šiltnamius pomidorai sodinami gegužės mėnesį.

Optimalus plotas pomidoro augalui yra 0,35–0,4 m2. Tai priklauso nuo veislės ar hibrido ir pomidorų auginimo trukmės. Pomidorai sodinami eilėmis, tarp jų paliekant 60-80 cm ir 30-40 cm tarp augalų, būtini 1,4 -1,6 m pločio praėjimo takai. Žemaūgiai hibridai sodinami – tankiau, aukštaūgiai rečiau. Pomidorus galima sodinti dvieilėmis juostomis (100×50 cm), o žemaūgių atstumas tarp augalų eilutėje – 30-40 cm. Prieš daigų sodinimą padaromos duobutės ir į jas pripilama vandens ir kai vanduo susigeria, daigai sodinami šiek tiek giliau negu augo vazonėlyje. Pasodintus augalus reikia vėl palieti, po to kiekvieną pamulčiuoti sausomis durpėmis. Tada mažiau garuos drėgmė, nesusidarys „plutelė“. Auginti pomidorus tame pačiame šiltnamyje keletą metų paeiliui nepatartina. Geriausia, kai pomidorai auginami tik vieną sezoną, o kitą – agurkai. Vėliau reikėtų pakeisti visą dirvožemį arba nuimti viršutinį 10–12 cm sluoksnį. Praėjus 4-5 dienoms po sodinimo, pomidorus pririškite špagatu prie šiltnamio viršuje ištemptų vielų. Virš vienos pomidorų eilės ištempkite dvi eiles vielų ir augalus riškite V forma. Taip pririšti augalai bus geriau apšviečiami. Pasodintus pomidorus apkaupkite tuomet augalai išleis papildomas šaknis.

Daugiausia pomidorų sėklų sėjai ir daigams auginti naudojami durpių substratai. Daržininkai mėgėjai taip pat naudoja žemių mišinius. Substratas daigams turi būti tinkamo rūgštumo, jame turi būti optimalus maisto medžiagų kiekis. Geriau pasirinkti smulkesnės struktūros (0-20 mm) substratą. Prieš naudodami paruoštų durpių substratą, reikia paskleisti, kad prasivėdintų, ypač, jei durpės per drėgnos. Jei jos nėra drėgnos, labai svarbu tinkamai jas sudrėkinti, nes tada suaktyvėja mikroorganizmų veikla, amoniakinis azotas, kurio perteklius kenksmingas daigams, virsta nitratiniu. Nepatartina į paruoštus durpių substratus maišyti komposto ar kitos daržo žemės, nes kyla pavojus pernešti ligų sukėlėjus bei kenksmingas medžiagas. Durpes galima maišyti tik su kitu steriliu substratu, pvz.: smėliu, perlitu ir kt. tokių mišinių didesnė aeracija, geresnis laidumas bei imlumas vandeniui. Juose užauginti daigai būna geresnės kokybės. Durpių substrato, tinkamo pomidorams auginti,  turėtų būti pH 6,0-6,2.

Pomidorai formuojami paliekant vieną stiebą. Pašalinami visi šoniniai ūgliai, kai jie būna ne ilgesni kaip 2-5 cm. Tai geriau daryti rytais. Tada augalai turi stiprų turgorą, todėl ūgliai greičiau lūžta, spėja uždžiūti žaizdos, mažesnė tikimybė, kad augalas užsikrės ligomis. Šoninę atžalą šalinti nuo pagrindo. Pomidorų ūglių šalinimas greitina vaisių brendimą, gerina jų kokybę. Determinantinio tipo (žemaūgių) pomidorų derėjimą galima pailginti paliekant vieną stiprų šoninį ūglį ir leidžiant jam augti iš viršutinio ar žemesnio lapo pažasties. Norint gauti ankstyvesnį derlių, mažinamas kekių skaičius ant augalo. Jis priklausys nuo pomidorų auginimo sąlygų bei trukmės. Iki vegetacijos pabaigos likus 1,5 mėn., nuskinama pomidorų viršūnė, paliekant 2-3 lapus virš paskutinio žiedyno.

Jei šiltnamyje sudaromos palankios sąlygos pomidorams augti, augalai būna sveiki, jų lapai būna tamsiai žalios spalvos, tokių lapų nereikia skinti. Geriausia apatinius lapus pradėti skinti, kai pradeda nokti vaisiai. Jei augalai per tankiai pasodinti, blogas vėdinimas, patartina pradėti anksčiau skinti lapus nuo apačios. Reikia genėti pageltusius ir ligotus lapus. Kartą per savaitę nuskinti nuo augalo ne daugiau kaip po 3 lapus, nes iš karto nuskynus daugiau lapų, smulkėja vaisiai, mažėja pomidorų derlingumas. Jei padaryta didelė žaizda ar paliktas kotelis, didelė tikimybė, kad augalas užsikrės ligomis. Kad pomidoro augalas galėtų normaliai augti ir derėti, jis turi turėti 15-20 lapų.

Pomidorai pirmoje dienos pusėje šiltu vandeniu (apie 20° C) laistomi retai, bet gausiai. Jei pomidorai laistomi nevienodai, trūkinėja vaisiai, krenta užuomazgos. Kai oras šiltnamyje labai įkaista, galima palaistyti tarplysvius ir takus, stengiantis neaplieti augalų. Pomidorai ypač reiklūs dirvos drėgmei vaisių nokimo metu. Laistoma tik žemė prie augalo stiebo, pačių augalų stengiantis nedrėkinti. Minimali vandens norma – 6-8 l/m².

Šiltnamį reikia vėdinti intensyviai, nes pomidorai nebijo skersvėjo. Palaisčius augalus, visuomet išvėdinti šiltnamį. Tuomet sumažėja oro temperatūra šiltnamyje, jeigu ji per aukšta, ir oro drėgmė, o svarbiausia – iš šiltnamio pašalinamas kondensatas. Tai padeda išvengti kenkėjų bei ligų plitimo.

Vegetacijos metu pomidorams maisto medžiagų poreikis yra skirtingas. Pomidorų augimo pradžioje, iki vaisių mezgimo, pomidorams reikia mažiau azoto, daugiau fosforo. Pradiniame šaknų formavimo periode, didelį vaidmenį atlieka fosforas. Kai pradeda augti vaisiai – daugiau azoto, o kol noksta reikia daugiau kalio. Kai pradeda formuotis vaisiai, fosforas su kaliu lemia greitesnį žydėjimą, vaisių nokimą ir padidina atsparumą augalų ligoms Pomidorams labai svarbus kalcis, lemiantis vaisiaus išvaizdą, kietumą, turintis įtakos vaisių spalvai. Augalus tręšiant kalciu, jie tampa atsparesni grybinėms ligoms. Svarbu ir kalio bei azoto santykis. Jei per daug azoto, o per mažai kalio, lėčiau noksta vaisiai, aplink kotelį išryškėja žalia dėmė. Per didelis kalio kiekis grunte trukdo į augalą patekti magniui. Magnio daugiausia reikia per patį žydėjimą ir derėjimo metu. Jei dirva rūgšti, augalai nepasisavina nei kalio, nei magnio.

Pirmą kartą pomidorus geriausia tręšti praėjus 10-12 dienų po sodinimo. Vegetacijos metu augalus reikia tręšti kas 7-14 dienų atsižvelgiant į maisto medžiagų kiekį dirvoje, augalų būklę ir augimo tarpsnį. Pomidorus geriau tręšti trąšų tirpalais negu sausomis trąšomis. Sausas trąšas reikėtų išberti ant drėgno grunto, ne per daug ir ne per arti augalo.

Derėjimo pradžioje pomidorai skinami kas 2-3 dienas, o vėliau kas antrą dieną. Reikia skinti tik pradedančius nokti pomidorus. Tada geriau ir greičiau bręsta kiti augantys vaisiai, užauga didesnis derlius.

 

 

Parengė:  Audronė Žebrauskienė

 

pomidoru seklos pomidoru seklos