Žieminiai kviečiai — viena seniausių kultūrų, pagrindinė komercinė žemės ūkio kultūra. Taikant šiuolaikinę agrotechniką Lietuvoje prikuliama iki 8 tonų iš hektaro, o vidutiniškai — 5—6 tonos. Lietuvoje 1922 m. įkurtoje Dotnuvos selekcijos stotyje buvo tiriamos ir kuriamos naujos bei ieškoma mūsų klimatui tinkamiausių veislių, sukurta 14-ka žieminių kviečių veislių.

Humusingoje, laidžioje, giliai išartoje dirvoje žieminiai kviečiai žiemoja geriau. Svarbu ir sėjos laikas. Sėjama atsižvelgus į dirvą, klimatą ir sėklos veislę. Išlaikant optimalų tankumą užtikrinamos geresnės aeracijos sąlygos, todėl kviečiai geriau peržiemoja.

Visuotinio veislių grupavimo pagal kokybę nėra, tačiau dauguma valstybių pagal kokybę išskiria 4 grupes: elitiniai (E), kokybiškieji (A), duoniniai (B), neduoniniai (C) ir konditeriniai (K).  Derlingumą ir kitas savybes galima vertinti pagal Vokietijoje priimtą 9 balų sistemą.

Rapsai (lot. Brassica napus, angl. Rape, vok. Raps) – bastutinių šeimos augalas. Skirstomi jie į vasarinius ir žieminius. Tai vertingas aliejinis augalas. Perdirbtas aliejus gali būti naudojamas kaip biokuras. Aliejus spaudžiamas iš sėklų, kurių žieminiai rapsai subrandina iki 6 t/ha, o vasariniai iki 3 t/ha. Žalioji masė iki žydėjimo gali būti panaudota didinant dirvos derlingumą ir humuso kiekį. Tai puikus priešsėlis javams ir vienas tinkamiausių augalų norint sukultūrinti apleistus žemės plotus. Žieminiai rapsai žydi gegužę, vasariniai birželio-liepos mėnesiais. Žydintys rapsai – vertingas medingas augalas.