SUHA F1

Agurkų sėklos pasirinkimas, svarbus norint gauti gerą derlių. Kas iš mūsų nemėgsta agurkų? Šviežutėliai traškūs agurkai ir nekaloringi, ir neapsunkina skrandžio. Skubame pradžiuginti, kad jų veislių ir rūšių – gyva galybė! Agurkai ‒ viena geriausiai žinomų daržovių,Priklausomai nuo veislės agurkų vaisiai varijuoja savo dydžiu, spalva, paviršiumi (švelnus, šiurkštus) bei kitomis savybėmis. Taip pat veislės pagal derėjimo laiką skirstomos į anktyvąsias ir vėlyvas. Mūsų parduotuvėje rasite didelį agurkų veislių pasirinkimą . Lauko agurkų sėklos, šiltnamio agurkai, agurkai perdirbimui ir konservų pramonei.

Kopūstų sėklos pasirinkimas svarbus sprendimas. Baltagūžiai kopūstai viena seniausių europietiškos kilmės daržovių. Siūlome didelį baltagūžių kopūstų pasirinkimą. Prekiaujame pasaulyje ir Lietuvoje žinomų kompanijų sėklomis – Seminis, Takki Seed, Sakata. Populiariausios veislės – Atria, Rinda, Pandion, Ambrosia, Zyklop ir kitos . Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu.Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, baltagūžiai kopūstai skirstomi į ankstyvuosius (65-115 dienų), vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo(115-160 dienų)  ir vėlyvas veisles (160 ir daugiau dienų). Norint ilgesnį laiką turėti šviežių kopūstų, rekomenduojama auginti 3-4 skirtingų veislių kopūstų.

Brokoliai – viena iš sveikiausių, nekaloringiausių daržovių,labai naudingi mūsų organizmui. Brokoliai – tai dietinė, lengvai virškinama daržovė. Pagal maistingąsias savybes lenkia žiedinius kopūstus, o jų jaunieji lapai nenusileidžia špinatams ir lapiniams kopūstams.Brokolių sėklų pasirinkimas svarbus veiksnys, norint gauti gerą derlių. Brokoliai nemėgsta užmirkusių dirvų, todėl jiems auginti geriausiai tinka derlingos, humusingos, vidutinio sunkumo, vandeniui pralaidžios dirvos, kurių pH reakcija yra 6,5-7,5. Ankstyvesniam brokolių auginimui tinka priesmėlis, tačiau tuomet pageidautinas laistymas. Kaip ir kitiems bastutinių šeimos augalams, brokoliams labai svarbi sėjomaina. Brokolius reikėtų sodinti po agurkų arba ankštinių daržovių. Tame pačiame lauke brokolių nereikėtų auginti anksčiau kaip po 3-4 metų, o taip pat po bastutinių augalų. Brokoliai gerai auga atviroje saulėtoje vietoje, pavėsyje išauga dideli lapai, o žiedynai būna smulkūs. Brokoliai turi labai stiprią šaknų sistemą, todėl būtina giliai ir puriai įdirbti žemę. Kadangi brokoliai išaugina daug žaliosios masės, jie, panašiai kaip ir žiediniai kopūstai, labai reiklūs maisto medžiagoms.

Burokėlių veislių yra nemažai, jos skiriasi ankstyvumu, reiklumu dirvožemiui, derlingumu, yra apvalius bei pailgus šakniavaisius formuojančių rūšių. Ši ropinių šeimos daržovė yra gana reikli dirvožemiui. Svarbiausias faktorius nuo kurio priklausys būsimas burokėlių derlius – derlingas dirvožemis ir kokybiškos sėklos.Mūsų parduotuvėje rasite žinomas ir kokybiškas burokėlių sėklas. Prekiaujame Sakata gamintojo burokėlių sėklomis ir esame oficialūs atstovai Lietuvoje. Kestrel, Rodina, Red Hawk ir kitos burokėlių veislės.

Krapai, krapų sėklos – viena populiariausių prieskoninių žolelių mūsų kraštuose. Jie tinka daugeliui lietuviškų patiekalų pagardinti.  Lauke krapai sėjami praėjus įšalui, balandžio mėnesį. Augalas gali sudygti net esant 2 laipsniams šilumos, tačiau tinkamiausia temperatūra – 16-18 laipsnių šilumos. Prieš sėjant krapų sėklos, brinkinamos. Ši prieskoninė žolelė nėra reikli priežiūrai, ištveria dideles šalnas, tačiau jai reikalinga drėgmė ir saulės šviesa. Dirvožemiui krapai taip pat nereiklūs, bet geriau auga purioje, nepiktžolėtoje žemėje. Juos galite sėti tarp kitų daržovių – morkų, burokėlių, salotų ar ridikėlių. Krapai užauga per 10-15 dienų. Kad visą vasarą turėtumėte krapų, sėkite juos kas 10 dienų iki birželio vidurio, o po to – nuo rugpjūčio pirmos pusės iki pat rugsėjo pradžios.

Saldieji kukurūzai – skani ir maistinga daržovė, puikiai auganti Lietuvoje.  Kukurūzai geriausiai auga derlingose dirvose – priesmėliuose, lengvuose ir vidutiniuose priemoliuose. Iš kukurūzų grūdų gaminami miltai, kruopos, dribsniai, gliukozė, krakmolas, sirupas, spiritas. Naudokite kukurūzus įvairiausiems patiekalams gaminti – tiek švieži, tiek konservuoti kukurūzai pravers jūsų virtuvėje.

Pekino kopūstai, Kininiai kopūstai (pekininiai bastučiai, pekino kopūstai) laikomi nelepiu augalu. Auga  greitai, per sezoną galima sulaukti kelių derlių, gerai laikosi, yra gardūs ir naudingi. Šie kopūstai sudaro standžiai susuktas cilindro formas, tankias 1,2-1,5 kg svorio, gero skonio gūželes iš šviesiai žalių su beveik baltomis gyslomis lapų.Kopūstų Lapai minkšti, banguotais kraštais.Pekino kopūstams reikia trąšios ir derlin­gos dirvos.

Morkos – Valgomoji morka – kilusi iš laukinės ir yra seniausiai paplitusi iš visų šakniavaisinių daržovių, jos auginamos jau apie 3 000 metų jei ne daugiau. Laukinių morkų gydomąsias savybes gerai žinojo dar senovės graikai, laikę jas šventu augalu. Šiuo metu dažnas be morkų neįsivaizduoja patiekalų, be jų neapsieina nė viena šeimininkė bei šeimininkas. Morkos vertinamos ne tik dėl malonaus aromato ir skonio, bet tai ir gausus vitaminų šaltinis. Valgomosios morkos geriausiai auga trąšiuose, kalkinguose priesmėliuose, lengvuose priemoliuose arba durpžemiuose. Morkos sėjamos anksti pavasarį, nors yra ir vėlyvesnių veislių. Mūsų parduotuvėje rasite ir ankstyvų ir vėlyvų morkų veislių. Didelis Vilmorin morkų sėklų pasirinkimas.

Moliūgų sėklos. Mūsų parduotuvėje išsirinksite sau tinkančių moliūgų sėklų. Moliūgų veislės  – Musquee de Provence, Matilda F1,  Ariel F1  ir kitos.  Kaip žinia, moliūgas yra „Helovyno“ simbolis. Lietuvoje kasmet daugėja žmonių, auginančių moliūgus namų puošybai.Moliūgas   ypatingas tuo, kad suvartoti galima jį visą, be to, mums ypač naudingos jo sėklos. Moliūgų genčiai priklauso ir tokios kultūrinės rūšys kaip patisonas, cukinija, agurotis. Moliūgai auginami derlingame priemolio ar priesmėlio dirvožemyje.Dirvožemis turis turi būti gerai įdirbtas ir patręštas mėšlu. Moliūgai mėgsta šilumą, todėl jiems auginti parenkama nuo vėjų apsaugota, gerai apšviesta, saulėta ir šilta vieta.

Paprikos sėklos.  Pasaulyje žinoma daug rūšių paprikų, kurios yra sukultūrintos ir daugiausia naudojamos kaip aštrūs prieskoniai (raudonoji paprika), dažnai klaidingai vadinami pipirais.Paprikos – vienmetės, šilumą mėgstančios, ilgos vegetacijos (130–170 d.) daržovės. Papriką vartojame maistui, joje gausu angliavandenių, mineralinių medžiagų, ypač kalio, C, B grupės vitaminų. Paprikos – vienmetis augalas. Į šildomą šiltnamį paprikos gali būti sėjamos žiemos pabaigoje, į paprastą – įpusėjus kovui. Paprikos geriausiai auga lengvoje žemėje, padarius mišinį iš komposto, derlingos humusingos žemės, durpių ir smėlio arba tam tikslui paruoštas gruntas. Paprikos mėgsta šilumą ir drėgmę. Pasėjus paprikas, žemė turi būti pridengiama polietilenine plėvele, kad greičiau ir vienodžiau sudygtų sėklos.

Pekino kopūstas – iš Kinijos kilusi lapinė daržovė, plačiai naudojama Rytų Azijos šalių virtuvėse, o pastaruoju metu išplitusi ir po kitas valstybes.Pekino kopūstas susuka daugiau ar mažiau standžią gūžę, kurios viršus yra šviesios spalvos, minkštas garbiniuotas ir švelnus. Vegetacinis periodas nuo sėjos iki derliaus nurinkimo yra 2-3 mėnesiai. Auginamas daugiausia Kinijos šiaurėje. Palyginus su europietiškos kilmės kopūstais pekino kopūstas yra tarsi švelnios sultingos salotos.

Pomidorai yra šilumamėgė daržovė.Pomidorams reikia gero apšvietimo,dirva turi būti puri ir derlinga. Prieš sodinimą į dirvožemį pomidorų sėklos daiginamos vazonėliuose, sėkloms išaugus iki 5 mm augliukų – gerai būtų persodinti į paruoštą dirvožemį. Užaugusius pomidorus reikia paremti, nuskabyti nereikalingas ataugas bei nepamiršti palaistyti dukart per savaitę. Skirtingų rūšių pomidorų sėklos daiginamos ir auginamos tokiu pačiu principu, tačiau priežiūra gali šiek tiek skirtis.Galite rinktis dideliais vaisiais, vidutinio dydžio pomidorus, slyvinius,avietinius,geltonus ir juodus pomidorus. Mūsų parduotuvėje rasite daug žinomų ir kokybiškų pomidorų veislių.

Daržinės Pupelės sėjamos padėjus žydėti alyvos, taigi apie gegužės antrąją pusę. Pagal formą pupelės skirstomos į krūmines ir vijoklines, pagal ankšties struktūrą į gliaudomas ir šparagines, kurios dar gali būti skirstomos į cukrines .Renkantis veislę reikėtų atsižvelgti į norimą vaisių dydį, konservuosite ar valgysite šviežias.  Būtina atsižvelgti į dirvos tipą ir sklypo apšvietimą, priežiūros galimybes. Norint pratęsti šparaginių pupelių derliaus nuėmimo laikotarpį, sėjama kelis kartus kas 10-15 dienų iki birželio vidurio. Pupelės šilumą mėgstantis augalas, dygsta esant 10-12 laipsnių temperatūros.

Ridikėliai – daržovė, priklausanti kopūstinių augalų šeimai. Ridikėliai į Lietuvą atkeliavo iš Viduržemio jūros regiono. Įdomu, kad jie vartoti net senovės Egipte. Visi žino, kaip atrodo ridikėlis – tai šakninė daržovė. Nors valgomi ir jauni ridikėlių lapai, pailgos arba apvalios formos, maždaug 3 cm storio. Gali būti baltos, rožinės arba skaisčiai raudonos spalvos.Priklausomai nuo ridikų rūšies gali skirtis šakniavaisio spalva, dydžiu ir lapų ilgiu (nuo 20 iki 80 cm), kurie apaugę šiurkščiais plaukais. Ridikėlio šaknys mėsingos ir pakankamai storos baltos, raudonos, juodos ar melsvos spalvos. Priklausomai nuo ridikų sėklų rūšies – išaugę šakniavaisiai gali skirtis skoniu bei aštrumu. Todėl puikiai tinka ne tik salotoms, bet ir kitiems patiekalams.

Kaliaropė arba ropinis kopūstas (ang. – kohlrabi, it. – cavolo rapa) – kopūsto atmaina, auginama dėl didelių valgomų stiebų, kurių saldžiai karstelėjęs skonis panašus į ropių. Kaliaropės yra vienos iš vertingiausių kopūstinių augalų. Kaliaropės –  kopūstų šeimos augalas, žinomas jau nuo senovės Romos laikų.

Gūžinių ir lapinių salotų pasirinkimas. Prekiaujame Seminis salotų sėklomis -Salotos Frillice, Iride, Hugi. Grand Rapid tipo salotos, Aisbergo salotos, Lollo Rossa tipo salotos. Salotose gausu mūsų organizmui naudingų ir reikalingų medžiagų.Pas mus  galite įsigyti kokybiškų salotų sėklų internetu geromis kainomis. Salotas galite užsisakyti internetu arba telefonu.

Šiuo metu priskaičiuojama daugiau nei trys šimtai įvairiausių svogūnų rūšių. Nors populiaresni yra svogūnų sodinukai, tačiau neretai sėjai pasirenkamos ir svogūnų sėklos. Pastarosios dygsta lėčiau, tačiau derlius būna toks pat gausus. Norint, kad svogūnų sėklos greičiau sudygtų, jas būtina pabrinkinti. Svogūnai vertinami dėl pikantiško skonio ir kvapo. Svogūnai geriausiai auga priesmėlio ir puveningoje, nešlapioje priemolio dirvoje. Svogūnai, kaip ir porai, labiausiai mėgsta neutralų dirvožemį. Svogūnai sėjami į rudenį išpurentą dirvą. Svogūnus reikia sėti balandžio viduryje.  Galite rinkti geltonus svogūnus, raudonus ir svogūnus laiškams .

Špinatai – vienmečiai balandinių šeimos dvinamiai augalai. Manoma, kad špinatų gimtinė – Mažoji ir Vidurinė Azija, Persija. Europą špinatai pasiekė viduramžiais per Ispaniją. Špinatai labai vertinga daržovė, o Prancūzijoje vadinama daržovių karaliumi ir skrandžio šluota.Špinatai vertinami už lapuose esančias naudingas medžiagas. Teigiama, kad reguliariai valgant špinatų stabdomas piktybinių auglių vystymasis.Špinatai auginami gerai įdirbtoje, derlingoje žemėje. Geriausiai tinka gerai drėgmę laikantis, tačiau neįmirkęs humusingas priemolis. Smėlingoje dirvoje špinatus reikės gausiai laistyti. Špinatams reikalingos neutralios dirvos (5,5 pH).

Žirniai yra cukriniai (šparaginiai) ir raukšlėtieji (gliaudomieji). Šparaginių žirnių valgoma visa ankštis su sėklomis, o gliaudomieji žirniai  turi kietą plėvelę ankšties viduje. Gliaudomųjų žirnių  vartojami tik grūdai.Pagal naudingų sveikatai medžiagų kiekį žirniuose gausu angliavandenių ir baltymų, beveik prilygsta mėsai. Be to žirniuose gausu cukraus, vitaminų, mineralinių druskų, ypač fosforo, kalcio, geležies. Pagal brendimo laiką žirniai skirstomi į – ankstyvuosius, kurių pirmasis derlius būna 45-60 dienų nuo sudygimo. Vidutinio ankstyvumo – 60-70 dienų, vėlyvuosius – 80-90 dienų. Norint gauti didesnį žirnių derlių – svarbu patręšti  Kalcio trąšomis.